Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for the ‘Naujienos’ Category

Po ilgos pertraukos Šiauliuose  vėl vyks Esperanto kalbos kursai.

Šiaulių esperantininkų klubas „Rūta“  dovanoja Jums  nemokamus esperanto kalbos kursus.

Tai puiki  proga išmokti esperanto kalbos greitai ir lengvai.

Visiems kursų dalyviams padovanosime Lietuvių- Esperanto Esperanto-Lietuvių kalbų žodyną.

Bus išduoti kursų baigimo pažymėjimai.

 

Į KURSUS ATVYKITE2014 kovo 17d. (pirmadienį) 17 val.

KURSŲ VIETA : Šiaulių m. savivaldybės biblioteka Lieporių filialas, Tilžės g. 36 Šiauliai (J.Sondeckio stotelė)

REGISTRUOKITĖS : tel.  8 41 55 25 67,  el. paštu  klubasruta@gmail.com arba užėjus į biblioteką.

 

Esperanto kalba – puikus būdas susirasti  draugų visame pasaulyje.

Reklama

Read Full Post »

Invitilo al Rideto 2013

Bonvolu partoprenu

Read Full Post »

2012 metų gegužės 19d. klubiečiai aplankė bendramintį, esperantininką, Žagarės kunigą Marių Dyglį. Smagu ir įdomu buvo vėl susitikti po ilgo nesimatymo. Marius supažindino mus su žymiomis ir įdomiomis Žagarės vietomis, papasakojo apie savo nuveiktus darbus ir ateities planus.

Keletas nuotraukų iš viešnagės pas Marių Dyglį.

Paveikslėlis

Paveikslėlis

Read Full Post »

2012 metų gegužės 12-13 dienomis Aukštadvaryje įvyko 5-oji Lietuvos žurnalistų esperantininkų stovykla, kurioje dalyvavo esperantininkai iš Vilniaus, Kauno ir Šiaulių. Kartu su klubiečiais į stovyklą važiavo ir naujosios esperantininkės Ieva ir Inga, kurioms tai buvo pirmasis esperantiškas renginys. Po stovyklos aplankėme žymias Aukštadvario regioninio parko vietas, geologinį paminklą Velnio duobę ir Strėvos įgriovą.

Kitos foto https://picasaweb.google.com/102481566099530910818/5OjiEsperantininkuZurnalistuStovykla?authuser=0&authkey=Gv1sRgCM2mu83z4ae3tgE&feat=directlink

Nuotraukoje Šiauliečiai su vienu iš stovyklos dalyviu rašytoju Jeronimu Lauciumi.

Read Full Post »

Interviu su Margarita Zelve

2011.11.13 Artėjant Latvijos nepriklausomybės dienai Šiaulių esperantininkų klube „Rūta“ viešėjo Latvijos Esperanto asociacijos prezidentė, Rygos Stradinio universieto bibliotekos vicedirektorė Margarita Želvė. Viešnia skaitė paskaitą apie Eduardą Jaunvalką (1901-1989), žinomą esperanto kalbos pedagogą, vertėją ir vadovėlių autorių. Paskaita buvo skirta E.Jaunvalko 110-mečiui.

INTERVIU SU MARGARITA ŽELVE

Parengė

Nijolė Petraitytė

KOKIE JŲSŲ ĮSPŪDŽIAI APIE ŠIAULIUS IR LIETUVĄ?

Patys geriausi, juk latviai ir lietuviai – broliškos tautos. Šią savaitę kartu su šiauliečiais švenčiame mūsų nepriklausomybės gimtadienį.

Šiauliai – taip arti Rygos. Šiek tiek gailiuosi, kad anksčiau neišmokau lietuvių kalbos, juk mano močiutė buvo lietuvė. Taigi ketvirčiu esu lietuvaitė… Myliu jūsų šalį.

O Šiauliai kaskart vis gražėja. Džiaugiuosi bičiulišku šiauliečių kvietimu ir svajoju apie kitą vizitą.

IŠ PROFESIJOS ESATE BIBLIOTEKININKĖ, PAPASAKOKIT APIE JŪSŲ DARDĄ.

Darbuojuosi Rygos StradinioUniversiteto bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Esu atsakinga už bibliotekos procesų automatizavimą, vedu paskatas universiteto studentams apie bibliotekos paslaugas.

KADA SUSIDOMĖJOTE TARPTAUTINE ESPERANTO KALBA?

Esperanto kalbos kursus baigiau Rygoje 1985 metais. Trarptautinės kalbos mokė iš tiesų puikus pedagogas Talis Bercis.

KADA BUVO IŠLEISTAS PIRMASIS ESPERANTO KALBOS VADOVĖLIS LATVIJOJE?

Tiek latviškas, tiek ir lietuviškas esperanto kalbos vadovėliai pasirodė pamečiui. Latvijoje – 1889-aisiais, Lietuvoje 1890-aisiais. Jų autoriai – Rūdolfs Libeks (1854-1908) ir Adomas Jakštas-Dambrauskas. Kiek žinau, mūsų knyga yra įrašyta 29-ąja tarp esperanto kalbos vadovėlių pagal leidimo metus pasaulyje.

PAPASAKOKITE KELETĄ NAUJIENŲ IŠ LATVIJOS ESPERANTININKŲ VEIKLOS.

Šiemet vasarą sėkmingai organizavome tarptautinį renginį – 47-ąsias Baltijos esperanto dienas (Baltiaj Esperanto-tagoj) Malpilyje, gamtos grožiu apdovanotame Vidzemės regione. Jo tema buvo „Folklioras per šimtmečius“. Dalyvavo 116 dalyvių iš 14 šalių. Nemažas būrys Latvijos esperantininkų dalyvavo Pasaulio esperantininkų kongrese Kopenhagoje, dabar ruošiamės keliauti į kitąmet vyksiantį kongresą Hanojuje (Vietnamas).

ŠIAULIUOSE JŪS SKAITĖTE PASKAITĄ APIE EDUARDĄ JAUNVALKĄ. KUO ĮDOMI JUMS PASIRODĖ ŠI ASMENYBĖ?

Kiekvienais metais mūsų buveinėje Rygos latvių namuose rengiame jubiliejines konferencijas, skirtas įžymiems žmonėms. Šiemet  – 110-metė E.Jaunvalko sukaktis.

E.Jaunvalkas – kurzemniekas, kilęs iš Dundagos apylinkių. Patraukė jo, žinomo pedagogo, vertėjo, darbštaus ir inteligentiško žmogaus, asmenybė. Jo veikla ypatingai įtakojo esperanto kalbos plėtrą ir tradicijas Latvijoje. Per savo gyvenimą jis parengė vadovėlį bei didelės apimties latvių –esperanto ir esperanto-latvių žodynus, iš kurių mokėsi ir tebesimoko tarptautinės kalbos gerbėjai. E.Jaunvalkas vertė ir išleido latvių poeziją ir dainas.

Read Full Post »

“Rideto 2011“

2011m. balandžio 30d. įvyko tradicinė atvelykio šventė “Rideto“.

Šių metų tema buvo skirta Danijai, nes tarptautinis esperantininkų kongresas įvyks šioje šalyje. Svečių sulaukėme iš Mažeikių, Panevėžio, N. Akmenės, Joniškio, Kuršėnų.

Šventė prasidėjo nuo apsilankymo “Žaliūkių malūne“, kur malūninko name mokinomes kaip kepama duona. Kiekvienas dalyvis galėjo išsikepti savo duonos kepalėlį. Išsikepę duonos  susipažinome su pačiu “Žaliūkių malūnu“, jo mechanizmais ir jų paskirtimi.

Vakaro dalyje, kaip visada šokome, dainavome, sprendėme užduotis apie Daniją. Svečiai iš Panevėžio  parodė savo paruoštą programėlę.

Nuotraukas galite pažiūrėti fotogalerijoje.

Read Full Post »

Dobilo gatvės dalis nuo Žemaitės iki Papilės gatvės bus pavadinta Vincento Vaitekūno gatve. Tai nusipelnęs muziejininkas, kraštotyrininkas, esperantininkas ir ąžuolų sodintojas. Gatvę pavadinti jo vardu pasiūlė „Aušros“ muziejaus direktorius Raimondas Balza, grupė miesto Garbės piliečių ir Esperantininkų klubas. VAITEKŪNAS VINCAS. Gimė 1908 m. spalio 24 d. Šlapakių kaime (Joniškio raj. ). Mirė 1987 m. birželio 8 d. Šiauliuose. Kraštotyrininkas, muziejininkas. 1929 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Dirbo tarnautoju Šiaulių apygardos teisme. Nuo 1928 m. laisvalaikiu bendardarbiavo Šiaulių Aušros muziejuje: vyko į ekspedicijas, tvarkė surinktus eksponatus, juos katalogavo, rašė straipsnius į Šiaulių metraštį, Gimtąjį kraštą. 1933-1940 m. buvo Šiaulių kraštotyros draugijos sekretorius. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Aušros muziejaus evakuacijos darbuose. Nuo 1957 m. iki mirties buvo etatinis Aušros muziejaus darbuotojas, vyr. mokslinis bendradarbis, Dailės skyriaus vedėjas. Surinko etnografinių, tautodailės eksponatų, parengė kelias ekspozicijas, bendradarbiavo miesto ir respublikinėje spaudoje. Mokėjo keletą užsienio kalbų, tame tarpe ir esperanto, buvo ekskursijų vadovas, paskaitininkas. Šiauliuose pasodino per 50 ąžuolų įžymiems žmonėms, svarbiems įvykiams atminti.

Read Full Post »

Older Posts »